- puikavimas
- puikãvimas dkt.
.
.
puikavimas — puikãvimas sm. (1) DŽ → puikuoti 2: O kaip reikia labai bijoties, adant jiemus tas puikavimas nebūtų ant didžio užustoklio ižganyman SPII180. | refl.: Nebuvo jos žodžiuose nei puikavimosi, nei skundimosi rš. Puikãvimasis gražumu, puošniavimas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasipuikavimas — pasipuikãvimas sm. (1) → papuikuoti (refl.): Juk tai toks nenuodėmingas ir švelnus pasipuikavimas – sudainuoti ant kelio jauniems kareivėliams rš. Vyrukas prabilo su didžiausiu pasipuikavimu rš. puikavimas; įsipuikavimas; pasipuikavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įsipuikavimas — įsipuikãvimas sm. (1) → įsipuikuoti: Šis jų neišmintingas įsipuikavimas esti priežastis, kad jie vengia sąryšos su mokinių tėvais prš. puikavimas; įsipuikavimas; pasipuikavimas … Dictionary of the Lithuanian Language